Tikrinių daiktavardžių vertimo strategijos lietuviškoje ir lenkiškose Jerome K. Jerome romano "Three Men on the Bummel" versijose

This comparative study analyzes the translation of proper names found in the Lithuanian and Polish versions of Jerome K. Jerome’s Three Men on the Bummel. The analysis is preceded by the discussion of the status of proper names in the English language and their function in the text, later, the various basis for their classification are presented. Further, the treatment of the foreign proper names in the Polish and the Lithuanian language is taken into consideration as the grammatical rules often influence the choices of translators. As various scholars label the similar translation procedures differently, a review of solutions in translating proper names is carried out. In result, for the sake of clarity, the translation strategies proposed by Eirlys E. Davies (preservation, localization, addition, globalization, transformation, omission and creation) (2003) serve as the basis for this comparative analysis. As this thesis aims to reveal the tendencies in translating proper names in the Lithuanian and Polish languages, the Lithuanian translation of Jerome K. Jerome’s Three Men on the Bummel, done by Jonas Čeponis and titled Trise dviračiais (2005) is compared to the Polish ones produced by Jolanta Plakwicz as Trzej panowie na rowerach (1992) and Piotr J. Szwajcer as Trzech panów w Niemczech (tym razem bez psa) (2007). In result, the analysis and statistical representation of strategies applied to the translation of personal, object and geographical names reveal the existing tendencies in the Lithuanian and Polish languages. Accordingly, the Lithuanian translator tends to localize the proper names, namely, to adapt them phonologically and morphologically to the requirements of the Lithuanian language. Consequently, these nouns are easily pronounced by the Lithuanian readers while the Polish target text readers are provided with preserved forms of proper names that are only adapted to the declensional system of the Polish language. However, the Lithuanian translator more often tries to educate the target text readers, providing additional information in the footnotes. In comparison, the example of omission, creation, transformations and globalization are not numerous in all three translations. Further, the instances of combination of strategies were noted in both languages. It suggests that treating of a problematic proper name, the translator opts to provide an item that will be understood by the target text readers. On the whole, it is observed that the different tendencies in translating foreign proper names exist in the Lithuanian and Polish languages.Šio darbo tikslas – išanalizuoti tikrinių daiktavardžių iš Jerome K. Jerome romano „Three Men on the Bummel“ vertimų būdus, kuriuos pasirinko lietuvių ir lenkų vertėjai. Darbe apžvelgiama tikrinių daiktavardžių vieta anglų kalbos gramatikoje, jų funkcijos tekste bei aptariama įvairi jų klasifikacija. Atsižvelgiama į kitų kalbų tikrinių daiktavardžių pateikimo taisykles lietuvių ir lenkų kalbose, kurios gali įtakoja vertėjų pasirinkimą. Kadangi mokslininkai skirtingai įvardija panašias vertimo procedūras, šios analizės pagrindą sudaro Eirlys E. Davis (2003) pasiūlytos strategijos, kuriomis remiantis tikrinių daiktavardžių vertimas Jonas Čeponio „Trise dviračiais“ (2005) lyginamas su Jolanta Plakwicz vertimu „Trzej panowie na rowerach“ (1992) ir Piotr J. Szwajcer „Trzech panów w Niemczech (tym razem bez psa)“ (2007). Atliktos analizės ir statistinių duomenų pagrindu teigiama, jog tiek lietuvių, tiek lenkų kalboje įžvelgiamos tam tikros vertimo tendencijos. Lietuvių vertėjas dažniau tikrinius daiktavardžius pateikia pagal lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos taisykles, todėl lietuvių skaitytojams jų tartis problemų nesukelia. Lenkų skaitytojams dažniau pateikiami tikriniai daiktavardžiai originalia (kitos kalbos) rašyba, kurie tik priderinti prie lenkų kalboje galiojančių linksniavimo dėsnių. Pastebima, jog lietuvių vertėjas dažnai papildomą informaciją pateikia išnašose. Praleistų, sukurtų, globalizuotų ar pakeistų tikrinių daiktavardžių skaičius minėtuose vertimuose yra nedidelis, tačiau dažnai pasirenkamas kelių vertimo strategijų derinys. Galima teigti, jog susidūrus su problematišku tikriniu daiktavardžiu, vertėjas stengiasi jį skaitytojui pateikti kuo suprantamesniu būdu. Gauti rezultatai rodo, jog lenkų ir lietuvių kalboje įžvelgiamos skirtingos tikrinių daiktavardžių vertimo tendencijos.Vytauto Didžiojo universiteta